- šėliojimasis
- šėliójimasis sm. (1), šėliójimos ind. → šėlioti (refl.): 1. Net galvą gelia nuo to vaikų šėliójimosio Sdb. Par tokį šėliójimąsi galia jie ir galvas nusisukt Všk. 2. Toks dūkimas, toks šėliójimasis, net baisu pasidarė, kad laukais neišlėktų Sb. 3. užsispyrimas: Iš to tavo šėliójimos vis tiek niekas neišeis Kal.
Dictionary of the Lithuanian Language.